Streikas

Streikas

2019-06-13

Šio straipsnio tema – streikas. Remiantis darbo kodeksu pateikiama pagrindinė informacija apie streiko sampratą ir sąlygas, darbdavio įspėjimą, draudimus, taip pat atvejus, kada streikas laikomas neteisėtu bei streiko pabaigą.

Streiko samprata ir sąlygos

Remiantis LR DK 244 straipsniu, streikas yra profesinės sąjungos ar jų organizacijos organizuotas darbuotojų darbo nutraukimas, siekiant išspręsti kolektyvinį darbo ginčą dėl interesų arba užtikrinti nagrinėjant tokį ginčą pasiekto sprendimo įvykdymą. Streikas gali būti įspėjamasis (trukmė ne ilgesnė kaip 2 valandos) ir tikrasis.

Skelbiant streiką, galima kelti tik tuos reikalavimus, kurie buvo nagrinėti ginčo komisijoje, tarpininkavimo metu arba darbo arbitraže.

Darbo kodeksas nurodo atvejus kada profesinės sąjungos ar jų organizacijos turi teisę organizuoti streiką. Pirmasis atvejis, kai ginčo komisija konstatuoja neišspręstą kolektyvinį darbo ginčą dėl interesų ar viena iš šalių pasitraukia iš derybų, ar darbdavys (darbdavių organizacija) nepaskiria narių į ginčo komisiją per išankstinį kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų nagrinėjimą. Kitas atvejis, kuomet tarpininkas priima sprendimą konstatuoti neišspręstą ar iš dalies išspręstą kolektyvinį darbo ginčą dėl interesų. Trečiuoju atveju aprašoma aplinkybė, kai darbdavys ar jų organizacija nevykdo darbo arbitražo sprendimo.

Streikas skelbiamas profesinės sąjungos (ar jų organizacijos) sprendimu, įstatuose nustatyta tvarka. Darbdavio lygmens streikui skelbti turi būti gautas ne mažiau kaip 1/4 profesinės sąjungos narių sutikimas. Šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) lygmens streikui skelbti turi būti priimamas atstovaujančio organo sprendimas.

 Prieš tikrąjį streiką gali būti organizuojamas įspėjamasis streikas. Įspėjamasis streikas skelbiamas atitinkamai įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos valdymo organo arba profesinių sąjungų organizacijos valdymo organo rašytiniu sprendimu be atskiro narių pritarimo.

Darbdavio įspėjimas

Remiantis LR darbo kodeksu, apie būsimo įspėjamojo streiko pradžią darbdavys ar darbdavių organizacija ir atskiri jos nariai (darbdaviai) turi būti įspėti raštu ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas, o prieš tikrojo streiko pradžią – ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Jiems nusiunčiamas profesinės sąjungos ar jų organizacijos sprendimas skelbti streiką.

Apie būsimo įspėjamojo ir tikrojo streiko pradžią įmonėse ar šakose, kurios teikia neatidėliotinas (gyvybines) paslaugas visuomenei, darbdavys ar darbdavių organizacija ir atskiri jos nariai (darbdaviai) turi būti įspėti raštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų, nusiunčiant jiems profesinės sąjungos ar jų organizacijos sprendimą skelbti streiką. Darbdavių įmonėse ir šakose, kurios teikia neatidėliotinas (gyvybines) paslaugas visuomenei, tikrojo ir įspėjamojo streiko metu turi būti užtikrintas minimalus šių paslaugų teikimas visuomenei.

Darbdavys ar darbdavių organizacija gavę minėtus sprendimus skelbti streiką, turi teisę per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl streiko teisėtumo. Tokios bylos dalyku negali būti iškeltų reikalavimų ekonominiai ir socialiniai motyvai.

Draudimai skelbti streiką

Darbo kodeksas nurodo, jog skelbti streiką draudžiama greitosios medicinos pagalbos tarnybų darbuotojams ir kitiems darbuotojams, kurių teisę streikuoti riboja įstatymai. Taip pat streikai draudžiami stichinės nelaimės zonose, regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji padėtis. Draudžiama skelbti streiką galiojant kolektyvinei sutarčiai dėl reikalavimų ar darbo sąlygų, reglamentuotų šioje sutartyje, jeigu jų laikomasi. Pastarasis ribojimas netaikomas kolektyviniams darbo ginčams dėl interesų, kurie kyla ir yra neišspręsti darbo kodekso nustatyta tvarka, vedant kolektyvines derybas dėl kolektyvinės sutarties sudarymo.

Neteisėtas streikas ir atsakomybė

Streikas laikomas neteisėtu, kai jis paskelbtas nesilaikant darbo kodekse nustatytos tvarkos ir reikalavimų. Taip pat kai jis skelbiamas kai darbo kodeksas ar kiti įstatymai draudžia streikuoti. Neteisėtu laikomas ir kuomet streikas skelbiamas dėl nustatyta tvarka neiškeltų reikalavimų, politinių ar kitų reikalavimų, nesusijusių su streikuojančių darbuotojų darbo ir su jais susijusiais interesais. Taip pat toks streikas, kurį teismas pripažįsta neteisėtu.

Pagal LR darbo kodeksą, neteisėto streiko atveju nuostolius darbdaviui savo lėšomis ir turtu privalo atlyginti profesinė sąjunga ar jų organizacija, jeigu ji šį streiką skelbė. Jeigu lėšų nepakanka, darbdavys savo sprendimu gali panaudoti lėšas, skirtas pagal kolektyvinę sutartį darbuotojų atlyginimų priemokoms, kitoms papildomoms, įstatymų nenustatytoms lengvatoms ir kompensacijoms. Streiko padaryta žala kitiems asmenims atlyginama pagal galiojančius įstatymus.

Streiko pabaiga

Streikas baigiasi kai: darbdavys (ar jų organizacija) priima sprendimą dėl reikalavimo patenkinimo; šalys susitaria nutraukti streiką; profesinei sąjungai (ar profesinių sąjungų organizacijai) pripažinus, kad tęsti streiką nėra tikslinga. Po streiko pabaigos darbai atnaujinami ne vėliau kaip kitą darbo dieną (pamainą).

Šis straipsnis yra tik informacinio pobūdžio, o ne individuali teisinė konsultacija.

Straipsnį parengė turiuteises.lt teisininkų komanda

Turite teisinių klausimų? Užduokite juos čia

Sekite mus facebook‘e

Susipažinkite su praktikos sritimis

Susiję įrašai