Taikos sutartis

Taikos sutartis

2019-05-03

Šio straipsnio tema –  taikos sutartis. Remiantis įstatymais ir teismų praktika pateikiama informacija apie taikos sutarties sampratą, taikos sutarties negaliojimo sąlygas ir jos tvirtinimą.

Taikos sutarties samprata

Remiantis LR CPK 140 str. 3 d., šalys, bet kurioje proceso stadijoje bylą gali baigti taikos sutartimi. Pagal LR CK 6.983 str. 1 d, taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. LR CPK 231 str. 2 d., nurodo, kad taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikos sutartis – tai viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai numatytų Civilinio kodekso, rūšių. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2011).

Vis dėlto dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliutūs. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Be to, teismas turi patikrinti, ar taikos sutartimi nebuvo nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, ar, esant privalomam bendrininkavimui, buvo gautas visų bendrininkų sutikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-687/2018)

Taikos sutarties negaliojimo sąlygos

Remiantis LR CK 6.986 straipsniu, taikos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia dėl esminės jos šalių nelygybės, taip pat kitais sandorių negaliojimo pagrindais. Taikos sutartis negalioja jeigu: ji buvo sudaryta remiantis sandoriu, kuris taikos sutarties sudarymo metu negaliojo; ji sudaryta remiantis rašytiniais dokumentais, kurie vėliau paaiškėja esą suklastoti; sudarydamos taikos sutartį, viena ar abi šalys nežinojo, kad klausimas, esantis taikos sutarties dalyku, jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu; po jos sudarymo atsiranda dokumentai, patvirtinantys, kad viena iš taikos sutarties šalių neturi ir neturėjo teisės į tai, kas jai yra pripažinta taikos sutartimi. Šalių suklydimas dėl teisės normų, išskyrus imperatyviąsias teisės normas, nėra pagrindas pripažinti taikos sutartį negaliojančia.

Taikos sutarties pasekmės

Remiantis LR CPK 293 str. 5 d., šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis yra vienas iš bylos nutraukimo pagrindų. LR CPK 294 str. 2 d. nurodo, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Pagal LR CK 6.985 straipsnį, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

Šis straipsnis yra tik informacinio pobūdžio, o ne individuali teisinė konsultacija.

Straipsnį parengė turiuteises.lt teisininkų komanda

Turite teisinių klausimų? Užduokite juos čia

Susiję įrašai

Streikas

Streikas

2019-06-13 Šio straipsnio tema – streikas. Remiantis darbo kodeksu pateikiama pagrindinė informacija apie streiko sampratą ir sąlygas, darbdavio...

Posted